Kalnai

- O kur tu keliausi dabar?
Pradeda kopti paskui jį ir susikaupia, kadangi nebuvo prie to pratusi.

Užsikabina su ranka už krašto atsispyrė su koja nuo akmens ir užlipo į viršūnę. Atsisėdo ant krašto ir žiūrėjo į ją.
- į priekį

- Galėčiau užkerėti, nužudyti, susprogdinti tave, pakeisti tavo mąstymą... Bet kažkodėl to nedarau.
Susikaupusi kopia vis aukščiau.
- O galėsiu bent kartais apsilankyti namie? Paslėptajam Lygmeny?

Susiraukė ir nieko jai nesakė. Tik stebėjo

Pastebėjo, kad susižeidė delną iki kraujo.
- Pirmą kartą per tūkstanti metų man bėga kraujas.
Susiraukė, bet lipa toliau.

jai bunant prie pat viršūnės ištiesė ranką

Žvilgtelėjo į jį ir nustebusi griebė jo ranką.

Paiema jos ranką ir tiesiog kilstelėjimu užmeta ant viršaus. Nuo viršaus atsiveria begalinių kalnų vaizdas kuriuos dar teks jiem kirsti

Pasitaiso kimono ir netyčia sutepa jį krauju, bet nekreipia į tai dėmesio.
- O kas po šių kalnų?

Gūžtelėjo pečiais.
- pamatysim. o iki galutinai sutemstant reikia rasti vietą nakvynei. Man regis jau žinau..
tarė įsižiūrėjas į olą kitame kalne

Linkteli ir žengia žingsnį link to kalno, žvilgsniu įvertina atstumą.
- Kalnas gan arti, todėl ilgai neturėtume užtrūkti. Žvėrių šitoje kalnų dalyje nėra, nebent kalnų ožkos.
Nusišypso jam.
- Kai buvau žmogus, gyvenau šituose kalnuose.

- Sakai nėra?
nusišypsojo ir kilstelėjo antakius. Pradėjo leistis žemyn visai nestačiu šlaitu ir juoktis

- Bent jau šiuo metu laiku neturėtų būti.
Rimtai pasako ir pavarčiusi akis nusekė iš paskos, pradėjo lipti žemyn.

nusileido į kalnų tarpeklį ir patraukė link kalno

Susikaupusi nušoka į tarpeklį.
- Mane guodžia mintis, kad kol kas aš niekaip nemirsiu.
Pasikaso smakrą ir eina iš paskos.

pradėjo lipti į kalną kuris buvo pakankamai nestatus kad būtu galima kopti nesinaudojant reankom

- O dabar aš tavęs neerzinu?
Susidomėjusi seka iš paskos.

- jei erzintum neitum su manimi..
matėsi ola

- O kodėl erzinau iki tol?
Eina iš paskos ir žiūri į jo nugarą.

- tu man trukdei kopti. e to jūs abi esate žmonės kurių aš nesuprasiu.

- Aš nebesu žmogus. Aš net nežinau, kas esu. Galima tai pavadinti... Galios saugykla.
Papurto galvą ir pažiūri į dangų.

- na betkokiu atvėju jūs abi esate kvailės.
o;a buvo nebetoli

- Kaip malonu tai girdėti.
Sarkaztiškai tarė.
- O tu kartais per daug pasitikintis savimi ir netaktiškas.

Nieko jai neatsakė. priėjo olą ir sustojo

Prisimerkusi žiūrėjo į jį ir priėjo.